Šeimos psichologas apie laimės paieškas santuokoje dėl materialinės naudos

Interviu su psichologe - psichoterapeute Ramune Dobrovolskiene

Ramunė Dobrovolskienė

11/30/20224 min read

Šeimos psichologas padeda spręsti vidines šeimynines problemas, nuo paprastų konfliktų iki liguisto pavydo ar smurto tarp partnerių, įveikti santykių krizes, išspręsti vaikų auklėjimo problemas ar konfliktines situacijas su vaikais. Taip pat padeda tokiais klausimais kaip santykiai su savo ar partnerio tėvais, neištikimybė, psichologinė savijauta įvairiose situacijose. Psichologė - psichoterapeutė Ramunė Dobrovolskienė šiame interviu papasakos apie šeimos kūrimo tendencijas renkantis partnerį pagal materialinius faktorius, stabilius lygiateisiškus ir lygiavertiškus santykius bei egzistuojančius šeimos stereotipus, šiandieninėje visuomenėje.

Žinia, anksčiau tuoktis tik su savo sluoksnio žmonėmis buvo įprasta, vėliau pasidarė visis "lygūs", bet dabar, kiek tenka girdėti, tam tikruose sluoksniuose, pavyzdžiui, verslo, iki šiol yra svarbu, iš kokios šeimos kilę partneriai, kokios jo šeimos pajamos, išsilavinimas ir pan. Kokias tendencijas tenka pastebėti?

Pastaraisiais dešimtmečiais stebima tendencija, kad santuokos „senėja“, tai yra, kad jei prieš dvidešimtmetį tuokėsi 19-25 metų žmonės, dabar daugelis sulaukia 30 metų ir daugiau. Todėl ir į santuoką bei santykius po jos žvelgiama kitaip. Tokio amžiaus žmonės jau yra įgiję profesiją, turi darbo patirties, todėl galima lengviau pastebėti ir įvertinti partnerio požiūrį į gyvenimą, jo pasiekimus profesinėje veikloje, atsakomybę, iniciatyvumą, sumanumą ir kitas amenines savybes. Daugelio tyrimų duomenys byloja, kad būsimi sutuoktiniai mažai kalbasi apie būsimą šeimą, jos perspektyvas, nemodeliuoja situacijų apie buities darbų pasidalijimą ir panašiai. Tai žmonės išbando realybėje, gyvendami kartu. Apie santuokos reikmę dažnai kalbama tik tada, kai į pasaulį beldžiasi nauja gyvybė. Tačiau sąmoningai ar nesąmoningai partneriai, ypač moterys, įvertina antrosios pusės galimybes išlaikyti šeimą, sukurti jai meterialinę ir psichologinę gerovę. Jei studentai dar turi šansų viltis dėl ateities, peržengę 30 metų turi teisintis ir ieškoti argumentų dėl savo nesėkmių praeityje. Čia ir suveikia santuokos motyvai: meilė ar materialinė gerovė. Daugelis siekia suderinti abu variantus. Nors, kaip ir visais laikais, pasitaiko santuokų sąmoningai siekiant materialinės naudos, arba,- tik iš meilės.

Partnerių susitikimą bei santykius lemia ir aplinka, kurioje jie dažniausiai būna. Jei žmogus studijuoja universitete, jo pomėgiai, interesai bus tokie, kad dažniau bendraus su panašiais į save. Tas pats yra ir su verslininkais, šou biznio atstovais. Nors ne taisyklė, bet tai veikia . Dauguma žmonių labiau ieško panašių į save nei skirtingų. Tiesiog su panašiais įdomiau, maloniau bendrauti.

Žmonės, kaip ir prieš šimtmečius, taip ir dabar įsimyli širdimi. Tik santykių eigoje protas užkariauja savo poziciją. Išeitinės šeimos modelis, tėvų nuomonė šiais laikais veikia vis mažiau, net piršliai jau nebemadingi.

Kokios vyraujančios psichologinių teorijų nuostatas šiuo klausimu? Visgi populiari nuomonė, kad visi šie niuansai, tam tikra prasme visuomenėje laikomi socialinės nelygybės atgyvena, yra svarbūs stabiliems santykiams.

Psichologijoje šiuo klausimu galima rasti įvairių paaiškinimų: kad vaikystės patirtis ir matyti tėvų vaidmenys bei santykių modeliai lemia žmogaus požiūrį į kuriamą šeimą, kad didelę reikšmę turi prieraišumo jausmas, susiformavęs vaikystėje, kad svarbi socialinė, kultūrinė, ekonominė aplinka, arba, kad žmogus, siekdamas savirealizacijos pats prisiima atsakomybę už savo gyvenimą ir išeitinė šeima tam neturi įtakos ir panašiai.

Pastaruoju metu ypač aktyviai deklaruojamos lygios teisės bei galimybės, tolerancijos idėjos. Tai veikia žmonių požiūrį ir nuostatas. Tačiau dažnai žmogui lengviau kitam patarti būti tolerantišku, nei pačiam laikytis šios nuostatos. Kiekvieno žmogaus ameninė patirtis yra skirtinga. Jei vaikas patiria pasitenkinimą šeimoje, joje yra laimingas, didesnė tikimybė, kad panašių santykių jis tikėsis ir kuriamoje šeimoje. Jei vaikas patiria sunkumų, yra skriaudžiamas, gali būti, kad svajoja apie priešingą savo šeimai modelį. Kaip tas svajones pavyksta įgyvendinti, lemia daug faktorių: susiformavęs charakteris, pasiekimai, aplinkos poveikis ir atsparumas neigiamiems veiksniams.

Stabiliems santykiams yra svarbus panašus požiūris į šeimą, vaidmenis joje bei tarpusavio santykius. Juk tai susiję su lūkesčiais ir asmeninių poreikių patenkinimu. Jei šeimoje žmogus nepatenkina savo emocinių, materialinių, intelektualinių, seksualinių ir kitų poreikių, jis jaučia nepasitenkinimą gyvenimu, yra nelaimingas. Tai išprovokuoja konfliktus, kurie lemia tolesnę santykių raidą. Tolerancija tokiu atveju – subjektyvus dalykas.

Kalbant šia tema dažnai išryškėja nuomonių priešprieša tarp tėvų, pagyvenusių žmonių, ir vaikų, jaunų žmonių. Pirmieji įsitikinę, kad obuolys nuo obels netoli rieda, antrieji tai vadina pasenusiais stereotipais. Kurie teisūs, o gal tiesa kažkur per vidurį?

Kaip jau minėjau, vyrauja psichologinių ir sociologinių tyrimų įvairovė. Negalima atsiriboti nuo mokslinių tyrimų ir nuomonės, kad genai bei tėvų modelis turi įtakos žmogaus asmenybės formavimuisi. Kaip fizinį kūną, taip ir psichinius procesus, temperamentą įgyjame tokius, kokius mums padovanoja tėvai, seneliai. Taigi, su visais privalumais ir trūkumais. Todėl ši patarlė, galima sakyti, apie paveldimumą. Tačiau pastaruoju metu didelės įtakos asmenybės formavimuisi turi socialiniai faktoriai. Vaikai lanko mokyklą, žiūri televiziją, bendrauja internetinėje erdvėje. Vis daugėja atvejų, kai „gerų šeimų“ vaikai išklysta iš doros kelio, kaip ir aocialių šeimų, įvaikinti arba globojami vaikai, gerai socialiai adaptuojasi ir sukuria darnias šeimas. Gyvename greitai besikeičiančioje, informacinėje visuomenėje, į vaiko ugdymą intensyviai įsitraukusi mokykla, valstybinės ir visuomeninės organizacijos, todėl griežtų pozicijų derėtų atsisakyti, o žmonėms, galvojantiems apie šeimą ir jos gerovę, plačiai atverti ne tik širdį, bet ir akis.

Ar gali šeimoje jaustis lygiaverčiais, pavyzdžiui, turtingas ir sėkmingas verslininkas bei mergina iš vargingos šeimos? Bet kuriuo atveju - kodėl?

Galimi įvairūs tokios poros gyvenimo scenarijai. Šioje situacijosje, manau, lemia santuokos motyvai, jausmai ir sutarimas dėl vaidmenų šeimoje. Jei mergina aukoja savo laimę gyventi su mylimu vyru, o renkasi santuoką dėl materialinės naudos ir be meilės, rizikuoja anksčiau ar vėliau pavargti nuo veidmainiavimo. Nuo savęs – nepabėgsi. Aktoriai po vakaro scenoje jaučiasi pavargę, išsekę, turi „grįžti į save“, kad galėtų gyventi savo gyvenimą. Nuolat atsiriboti nuo jausmų realiame gyvenime beveik neįmanoma, todėl yla iš maišo anksčiau ar vėliau išlenda. Kiekvienas žmogus nori būti mylimas savo sutuoktinio. Nebent, turtingas verslininkas irgi turės savų motyvų gyventi kartu, stengsis dėl santykių abipusiškumo. Galima situacija, kai turtingas verslininkas veda merginą iš vargingos šeimos, kai yra abipusė meilė, tačiau tikėdamasis visiško žmonos paklusnumo. Tokios santuokos gyvavimas priklauso nuo to, kaip abu tenkins vienas kito poreikius. Pasitaiko atvejų, kai moteriai patinka toks vaidmuo ir pora ilgai gyvena kartu. Žinoma, geriausias variantas, kai abu tuokiasi mylėdami, gerbdami vienas kitą ir turėdami aiškų supratimą, kaip gyvens šeimoje: kaip dalinsis pareigomis, buities darbais, kiek vaikų augins ir taip toliau. Materialinė gerovė yra tik vienas laimės faktorius iš daugelio. Paklauskite turtuolio, ar tik pinigai jam suteikia laimės?

Šeimos psichologas gali jums pačiu priimtiniausiu būdu suteikti kokybišką ir efektyvią psichologinę pagalbą. Spręsti iškilusius sunkumus ar problemas, su specialisto pagalba gali būti vienintelis kelias į sėkmę. Egzistuojant problemoms - susisiekite su mumis!